2009-08-21

Su Nikon’u per gyvenimą arba Šypsokitės – tai visus erzina

Fotografas Sergejus Kondrašinas - prieštaringa asmenybė. Kaip bet kuris ryškus, kūrybingas žmogus, jis sukelia begales apkalbų - vieni jį laiko talentingiausiu Latvijos fotografu, kiti apsiputoję teigia, kad jis yra viso labo meistriškai išreklamuotas amatininkas. Tačiau, ko gero,, tokie jo biografijos punktai, kaip „Geriausias Rusijos metų reklamos fotografas", kurį jis gavo dirbdamas Maskvoje, arba kasmetinio autorinio kalendoriaus Calendar.lv, kuriam pozuoja garsiausios Latvijos moterys, išleidimas, besikartojantys filmai apie kurį nuolat rodomi per kanalą Fashion TV, kalba patys už save. O pats Sergėjus seniai nebekreipia dėmesio į išpuolius savo adresu, nes supranta, kad susierzinimas - natūrali neveiklios daugumos reakcija į kitų aktyvius veiksmus. Jo atsakas - šypsnis ir tyla.

Ypač aiškiai Kondrašinas tą suvokė, kai Rygoje organizavo savo studiją (vieną iš geriausiai techniškai įrengtų Baltijos šalyse) ir pradėjo dirbti išskirtinai „sau". Nuo pat jaunystės sielos gilumoje jis buvo antiglobalistas ir niekada nevirto stambių reklamos korporacijų arba leidyklų „sraigteliu". Kartas nuo karto jis bendradarbiavo su blizgiaisiais žurnalais ir reklamos agentūromis, tačiau visada tik laisvai samdomo kūrėjo teisėmis.

Nepriklausomo fotografo karjerą jis pradėjo būdamas 20 metų, įsigijęs pirmą profesionalų fotoaparatą Nikon FM 2, kuris tais laikais kainavo tiek pat, kiek naujas automobilis. Šiuo technikos stebuklu jaunas Sergėjus pradėjo viską užmiršęs atvaizduoti tai, dėl ko daugelis jaunuolių svajoja apie fotografo karjerą, - apsinuoginusių moterų natūrą. Jo kūrybinis debiutas iš karto buvo aukštai įvertintas - 2-a vieta Visasąjunginiame erotinės fotografijos festivalyje. Sergėjaus vardas ėmė skambėti ir už Latvijos ribų. Jį pakvietė į Rusijos fotomenininkų sąjungą. Būdamas telegeniškos išvaizdos, jis nuėjo dar toliau: apie du metus Sergėjus dirbo vienu iš Rusijos kanalo „Kultūra" televizijos laidos apie fotomeną „Dėmesio - fotografuoju" vedėjų. Nors ir skraidė 2 kartus per savaitę filmuotis į Maskvą, jo širdis priklausė Rygai. Bet praėjus dar keleriems metams Kondrašinui jo mylimame, bet visgi labai mažame mieste, pasidarė ankšta. Jis vėl išvyko į Maskvą - tąkart jau su žmona, nuolat gyventi. Pačiu laiku: tuo metu vyko Tarptautinis Maskvos reklamos festivalis, kuriame Kondrašinas parodė du darbus, ir abu jie gavo 1-ą vietą, dvejose nominacijose. Darbas ėmė virte virti. Tris metus Sergėjus jautėsi esąs labai reikalingas, bet pašėliška megapolio energetika, kuri pirma taip traukė, pradėjo Kondrašinus varginti. Jie vėl pasirodė Latvijoje, tačiau jau turėdami kitokį požiūrį į gyvenimą ir kūrybą.

Po to, kai fotografas paragavo laisvo gyvenimo Maskvoje, jo nebeįsprausi į rėmus ir nebesustabdysi. Jis kuria vieną nepriklausomą projektą po kito, pats susirasdamas finansavimą. Paradoksalu tai, kad Sergėjaus Kondrašino projektai gauną pasaulinį pripažinimą, dažnai prima kartą išvesdami Latviją į šalių dalyvių sąrašus, tačiau Latvijos valdininkai užsispyrusiai ignoruoja fotografą rusiška pavarde ir nepalaikė nei vieno Sergėjaus projekto, tarp jų ir vaikų - labdaros, nė vienu Latvijos santimu.

Su Nikon’u per gyvenimą arba Šypsokitės – tai visus erzina

Pirmas nepriklausomas projektas Calendar.lv (www.calendar.lv ) išeina jau keturis kartus iš eilės, išskirtiniu 500 egzempliorių tiražu, beje, į prekybą jis nepatenka. Pirmą kalendorių 2006 metais Sergėjus sumanė kaip naujametinę dovaną giminėms, draugams ir klientams, nufotografavo jį savo studijoje Rygoje ir išleido tik savo lėšomis. O paramos kitiems leidimams net neteko ieškoti - ją patys pasiūlė keli jo klientai. Prasidėjo labai rimtas darbas. Pirmą išvažiuojamąjį kalendorių fotografavo Kroatijoje visą mėnesį. Žinomos aktorės, balerinos ir televizijos laidų vedėjos keitėsi kas savaitę, ir kiekvienos iš jų buvimo rezultatu tapo stulbinančio grožio fotografijos. Spauda ir paprasti žiūrovai priėmė tokio kalendoriaus pasirodymą kaip naują Latvijos trendą ir ėmė laukti tęsinio. Tęsinys atsirado. Naujos fotosesijos vyko Graikijoje, Portugalijoje, Italijoje.

Kroatijos kalendoriuje Sergėjus pirmą kartą atliko balerinos Elzos Leimane aukštos kokybės povandeninį fotografavimą. Povandenine fotografija jis domėjosi nuo vaikystės, tačiau modelių fotografavimui nepalankus Latvijos klimatas ir, teisybę sakant, nebuvo tinkamo modelio. Elza tapo tikra kalendoriaus žvaigžde. Netikėtai jai pačiai atsiskleidė jos pozavimo po vandeniu talentas.

Šis susitikimas atvedė Sergėjų prie kito projekto - Underwater Photo Ballet (www.photoballet.com ) - povandeninių Elzos ir jos partnerio Raimondo Martinovo, atliekančių tikras baleto partijas po vandeniu, nuotraukų albumo! Šį projektą Sergėjus iš karto sumanė kaip labdaringą. Du metus jis gaudavo elektroninius laiškus iš viso pasaulio su klausimu: kaip galima įsigyti jo kalendorių? Jis visą laiką atsakinėjo besidominantiems, kad kalendoriaus neskirtas parduoti, bet galiausiai susimąstė: jeigu žmonės taip aktyviai domisi jo kūryba, reiškia, galima tuo pasinaudoti vardan gerų darbų. Nusprendė sukurti tokį pat išskirtinį projektą pardavimui, o už gautus pinigus nupirkti anestezijos aparatą Rygos vaikų universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos skyriui. Rezultatas - unikalus net tarptautiniais matais albumas, kuris praeitais metais išėjo į vykusio Antibo (Prancūzija) mieste 35 Tarptautinio povandeninės fotografijos festivalio finalą. Projektas turėjo didžiulį rezonansą, tačiau tai nepadėjo net per pusę priartėti prie nusibrėžto tikslo - aparato įsigijimo. Labdara Latvijoje šiandien nepopuliari. Užtat galimybę įvertinti šio albumo fotografijas turės Estijos gyventojai - nuo kovo 17 iki balandžio 24 d. jų paroda bus eksponuojama Talino Operoje.

Turbūt, pačius įnirtingiausius debatus sukėlė naujausias šiai dienai Segėjaus projektas Bloody Album (www.nokilling.us ) - fotografijų knygą, atspindinti griežtai neigiamą Kondrašino požiūrį į beprasmį masinį gyvūnų žudymą dėl pramogos - į medžioklę. Fotografas sudalyvavo dvejose medžioklėse, kurių metu nufotografavo aukštos kokybės reportažą iš žudynių vietos, be to, atliko fotosesiją skerdykloje po nužudytų gyvulių išdorojimo. Fotografuojant, dalyvavo labai drąsi pozuotoja, kuri, įveikusi natūralų pasišlykštėjimą, pozavo apsinuoginusi išdorotos skerdienos fone, su gyvulių viduriais rankose. Šios nuotraukos atliktos tradiciniu „glamūro" stiliumi, ir tai padidina šoką, kurį patiria matantis jas žiūrovas. Be fotografijų, knygoje pateikti ir žinomų, gerbiamų visuomenėje žmonių, ir Latvijos mokyklų dvyliktokų esė, nusakantys jų požiūrį į medžioklę. Sergėjus Kondrašinas neturi iliuzijų, kad, pažiūrėję į šias fotografijas, visi medžiotojai vieningo kilnaus polėkio pagauti puls į bažnyčią, atgailaudami dėl įvykdytų žudynių. Tačiau jis tiki meno galia ir mano, kad jeigu po šio projekto bent vienas medžiotojas pasidės šautuvą į šalį, - šis didžiulis ir emociškai labai sunkus darbas nebus bergždžias!

Šiandien Sergėjus visiškai pasinėręs į 2010 metų kalendoriaus kūrimo paruošiamuosius rūpesčius. Šįkart jis nutarė perkirsti Latvijos sienas ir pirmą kartą pasikviesti Estijos ir Latvijos gražuoles. Kuo baigsis tas sumanymas, dar nežinoma. Vienareikšmiškai galima pasakyti tik tai, kad rezultatas bus ryškus, prieštaringas ir sėkmingas - kaip ir viskas, ką sukuria šis daugialypis autorius.