ESU Kloja Lapeisoni, vestuvių fotografė

Kai prieš septynerius metus Kloja pradėjo dirbti vestuvių fotografe, ji net neįsivaizdavo, kokia nuostabi ir jaudinanti patirtis jos laukia. Per savo karjerą ji fotografavo daugiau nei šimtą vestuvių Prancūzijoje ir Europoje. Ji lankėsi užsienio šalyse, susipažino su įvairiomis vestuvių tradicijomis ir sutiko nuostabių žmonių. Kloja yra aistringa pasakotoja, o jos požiūris į vestuvių fotografiją yra radikaliai šiuolaikiškas ir nevaržantis. Ji fotografuodama griežtai riboja pozavimą, nes nori pagauti spontaniškus momentus, tiek didelius, tiek mažus.

Klausimai ir atsakymai

Kaip atsidūrėte vestuvių fotografijos versle?
Pradėjau karjerą kaip muzikos industrijos fotografė, fotografuodavau muzikos grupes scenoje ir už jos ribų. Tik tada, kai pasisiūliau fotografuoti labai gerų draugų vestuves, atsiskleidė mano meilė vestuvių fotografijai. Patekau į visiškai naują juoko, ašarų, bučinių, šokių ir apkabinimų pasaulį, mane iškart sužavėjo įvairovė ir iššūkiai, su kuriais vestuvių dieną susiduria fotografas.
Vestuvių fotografas visą dieną turi būti itin dėmesingas, kad galėtų užfiksuoti kiekvieną akimirką. Reikia būti kūrybingam, kad gautum geriausius įmanomus portretus, įvertinti aplinkos dizaino subtilybes, kad įtrauktum visas detales, kurias pora įsivaizdavo, reikia žinoti, kaip išnaudoti natūralų apšvietimą, ir išmokti tobulai fotografuoti naktį. Vestuvių fotografui nėra nuobodžių akimirkų.

Kokią vestuvių tradiciją labiausiai patinka fotografuoti?
Mano mėgstamiausia akimirka yra tada, kai ceremonijos pradžioje jaunieji eina per praėjimą vienas paskui kitą. Man tai yra dienos akcentas, nes tuo metu susiduriama su tiek daug skirtingų emocijų. Man patinka pagauti susijaudinimo, streso, pasididžiavimo ir didžiulės meilės išraiškas poros, šeimos narių ir draugų veiduose. Pora pirmą kartą pamato vienas kitą pasipuošusius vestuviniais apdarais, tai yra akimirka, kai jie iš tikrųjų supranta, kad ruošiasi susituokti. Jie abu taip ilgai laukė šios akimirkos. Vieniems nurieda ašarėlė, kiti daug verkia, vieni nervingai juokiasi, kiti yra labai rimti ir ramūs, o kai kurie iš jų švyti iš pasididžiavimo ir džiaugsmo. Galimybė pagauti natūralią emociją yra ta priežastis, dėl kurios myliu savo darbą.

Koks didžiausias iššūkis fotografuojant vestuvėse?
Sudėtingiausia išbūti sutelkus dėmesį visą dieną, nes dažnai dirbu daugiau nei 12 valandų. Vestuvėse neleidžiu sau ilsėtis nė minutės, nes kažkur visada kažkas vyksta. Jei norite užfiksuoti tikrąjį visos dienos vaizdą, jūs turite žinoti viską, kas vyksta aplink jus. Dažnai fotografuoju atmerkusi abi akis, kad matyčiau, kas vyksta už kadro. Pavyzdžiui, fotografuodama, kaip ceremonijos pabaigoje nuotaka apkabina draugę, spėju pamatyti, kaip šalia esantis jaunikis krenta į tėvo glėbį, ir užfiksuoti tą momentą. Reikia nuolat ieškoti tobulos akimirkos, apšvietimo ir kampo, užtikrinant techniškai tikslų kadrą – sunku, bet man tai patinka.