Nikon Imaging | Lietuva | Europe

Laukinės gamtos fotografas Vincentas norėjo pasidalyti Tibeto gamtos grožiu su pasauliu. Specialusis Nikon projektas nuvedė jį į atokiausias ir nepaliestas Tibeto vietoves tikintis nufotografuoti snieginį leopardą – neabejotinai drovų ir atsiskyrėlišką gyvūną.

Kl.: Kodėl savo specialiajam projektui pasirinkote Tibetą?

Tibetas yra laukinės gamtos namai – labai mažai žmonių vadina jį savo namais. Perskaičiau daug knygų apie Tibetą ir jo laukinę gamtą, ypač parašytų Amerikos biologo Džordžo Šalerio (George Schaller), kuris dirbo Tibeto plynaukštėje praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.

Nepaisant Šalerio darbo, apie Tibetą yra mažai žinoma; tai reiškia, kad jo laukinė gamta menkai ištirta. Rasite tik tam regionui būdingų gyvūnų, kurių nėra niekur kitur.

Ypač norėjau nufotografuoti nykstantį snieginį leopardą ir nepažįstamus gyvius, pvz., manulą.

Kl.: Kokie didžiausi sunkumai kilo dirbant Tibete?

Tibetas yra sunkiai pasiekiama vieta – ir geopolitiniu požiūriu, ir dėl praktinių aplinkybių, nes ši vietovė yra labai aukštai virš jūros lygio. Jei ruošiatės keliauti į Tibetą, padirbėkite su tyrinėtojais, kad padėtų sudaryti maršrutą. Neįmanoma rasti patikimo Tibeto žemėlapio, todėl naudojau „Google Earth“, kad stebėčiau, kur esu ir kur turiu nuvykti.

Be to, manau, kad labai svarbu pabandyti keliauti su kuo nors. Kartą keliavau su vietiniais, kurie man įvairiai padėjo – nuo telefono signalo nustatymo iki bazinės stovyklos įrengimo. Neseniai grįžau į Tibetą su pagalbininku ir kitu draugu; tos papildomos akių poros buvo neįkainojamos ieškant snieginio leopardo, kuris yra neįtikėtinai užsimaskavęs ir sunkiai pastebimas žvalgantis kalnuose.

Kl.: Ko išmokote lankydamiesi Tibete?

Daug sužinojau apie save. Žmogaus ir gamtos ryšiai labai keisti – tarp mūsų plyti praraja. Dirbdamas su įvairiais projektais mėgstu leistis į kraštutinumus, kad užpildyčiau šį plyšį. Tai nėra lengva ir dažnai mane baugina vietovė, klimatas ar net gyvūnai. Vis dėlto svarbu, kad žmonės suprastų, jog jie nėra pasaulio šeimininkai.

Man patinka reguliariai grįžti į gamtą ir gyventi be namuose esančių patogumų – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip gyvena šie gyvūnai. Galiausiai mes visi esame gyvūnai.

Kl.: Kokia kelionės akimirka buvo įsimintiniausia?

Nuostabų snieginį leopardą pamačiau iš labai arti. Aptikau mamą su jaunikliu ir likau su jais dvi dienas stebėdamas iš už uolos. Pirmiausia ji mėgino sumedžioti mėlynąją avį – pagrindinį snieginio leopardo grobį. Kai nepavyko, leopardas nuėjo į kanjoną ir stebėjau jį ten.

Buvau apie 100 metrų atstumu – buvo neįtikėtina ir baisu. Tada pastebėjau, kad leopardas aptiko mano šešėlį. Greitai kritau ant žemės, jis vis artėjo, supratau, kad gali pulti mane bet kurią minutę. Po akimirkos atsistojau norėdamas parodyti, kad esu žmogus, o ne laukinis jakas arba galimas grobis. Leopardas nubėgo, tačiau žiūrėjimas prieš tai vienas į kitą buvo nuostabus momentas. Apie snieginius leopardus esu daug skaitęs, tačiau nesu girdėjęs panašių istorijų. Jie apie savo kalnus žino viską – dažniausiai jie jus mato, tačiau jūs jų nematote. Šį kartą mes matėme vienas kitą.

Kl.: Kuo jus žavi snieginiai leopardai?

Man visada patinka akis į akį susitikti su plėšrūnais, pvz., lokiais ir vilkais; perbėga virpulys priešais save pamačius didelį, gražų gyvūną. Dar įdomiau, kai tai tampa iššūkiu.

Lankiausi Tibete tris kartus, kol pirmą kartą pamačiau snieginį leopardą. Tikiuosi kada nors išvysti Sibiro tigrą – dirbdamas tokį darbą negali žinoti, ką sutiksi.

Kl.: Kokius kitus gyvūnus tikitės kada nors nufotografuoti?

Mane žavi manulai, turintys snieginio leopardo ir laukinės katės bruožų, nes jie mažai pažįstami. Tačiau Tibete yra daug kitų unikalių gyvūnų, pvz., antilopių, laukinių asilų ir jakų. Tibete yra tik 15 000 laukinių jakų – tai nykstančios rūšys.

Kl.: Kaip planuojate tokio pobūdžio projektus?

Prieš kiekvieną tokią kelionę labai svarbu kruopščiai pasidomėti. Skaitau daug knygų, tačiau mažai yra parašyta apie šią vietovę ir jos laukinę gamtą; tai turi tam tikro žavesio ir reiškia, kad mano žiniose yra spragų, kurias reikės užtaisyti. Ypač apie manulus pasaulyje žinoma labai mažai.

Kl.: Kokie veiksniai lemia įrangos pasirinkimą?

Sutikti snieginį leopardą yra didelė garbė, todėl turite turėti geriausią fotoaparatą ir įrangą. Turite viską optimizuoti, kad nepraleistumėte akimirkos; štai kodėl aš vertinu Nikon D5 ir D500 kokybę bei patikimumą.

Fotografuojant 35 laipsnių šaltyje oras pasidaro labai svarbus, tačiau visa mano naudota Nikon įranga tokiomis sąlygomis veikė puikiai. Žinojau, kad Tibete nuolat reikės judėti sudėtingu reljefu, todėl svarbu, kad fotoaparatų modeliai būtų maži ir lengvi.

Kl.: Ką galite patarti fotografams, siekiantiems nufotografuoti sunkiai pastebimus gyvūnus, pvz., snieginį leopardą?

Svarbiausia yra gerbti gyvūnus ir stengtis jiems netrukdyti – dėl jūsų ir dėl jų. Jie gali būti pavojingi. Ištyrinėkite savo objektą, sužinokite apie jo įpročius ir elgesį. Mėgstu daug skaityti apie gyvūnus, kalbuosi su kitais fotografais ir tyrinėtojais bei mokausi iš jų patirties.

Kai fotografuoju, būtinai naudoju natūralų apšvietimą. Be to, rekomenduoju pasistengti padaryti įvairių vaizdų. Nesistenkite nuolat padaryti tokį patį kadrą.

Kl.: Ką jums reiškia galimybė būti Nikon ambasadoriumi Europoje ir dirbti su tokiu kaip šis projektu?

Esu ištikimas Nikon naudotojas – Nikon įrangą naudoju nuo 12 metų amžiaus. Esu labai ištikimas šiam prekių ženklui ir didžiuojuosi būdamas Nikon ambasadoriumi Europoje. Esant fotografu labai smagu ir įdomu turėti galimybę bei paramą vykdant tokį ambicingą projektą.