Nikon Imaging | Lietuva | Europe

Apkeliavęs šešis didmiesčius, įskaitant D˛akartą, Tokiją ir San Paulą, Kadiras nuotraukose fiksuoja, kaip šalyse tvarkomos atliekos. Kadirui aplinkosaugos problemos artimos jau daug metų. Nikon did˛iuojasi galėdama palaikyti nuolatinius jo tyrinėjimus šia svarbia tema.

Kl.: Kas jus paskatino specialųjį Nikon projektą paskirti visuotinei atliekų problemai?

Kai dirbau prie savo ankstesnio projekto, kurio tema buvo klimato kaitos poveikis ir ypač kylantis jūros lygis, mane itin neramino atliekų, kurias mačiau ma˛ose salelėse ir paplūdimiuose, kiekis. Tas vaizdas vertė ko nors imtis. 

Dabar visi pasaulio gyventojai apie šiukšles te˛ino tiek, jog jas reikia krauti į maišus ir palikti gatvėje, kad jos būtų išve˛tos, tačiau niekada nesusimąstome, kas joms nutinka po to ir kiek darbo bei jėgų kainuoja jas utilizuoti. Buvo įdomu sekti, kas atliekoms nutinka, tirti, kaip jos tvarkomos, ar tai daroma prastai ir ar apskritai atliekos tvarkomos.

Kl.: Kodėl jums atrodo, kad visame pasaulyje atliekų problemai skiriama per ma˛ai dėmesio?

Mums nerūpi, kas nutinka šiukšlėms ir atliekoms, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną. Beveik kiekvieną išmetamą daiktą galima naudoti pakartotinai ir perdirbti, o ˛inant išmetamų atliekų kiekį, ypač Vakarų valstybėse, darosi baugu.

Kai kuriuose mano aplankytuose miestuose šiukšlėms trūksta vietos. Tokiuose miestuose kaip Niujorkas, pavyzd˛iui, sąvartynai jau perpildyti ir šiukšles reikia eksportuoti. Ta pati problema kamuoja ir D˛akartą, kurioje, tikrąja to ˛od˛io prasme, nebėra vietos išmetamoms atliekoms, bet jas vis tiek bandoma sutalpinti did˛iausiame pasaulyje sąvartyne. Tuo tarpu Tokijo, did˛iausio pasaulyje miesto, gyventojai perdirba beveik viską, tad iš jų galime daug ko pasimokyti.

Kl.: Kodėl pasirinkote būtent šias šalis?

Svarbus šio projekto elementas buvo u˛fiksuoti visuotinę atliekų problemos perspektyvą. Tad iš Azijos miestų pasirinkau D˛akartą ir Tokiją, iš Šiaurės ir Pietų Amerikos – San Paulą ir Niujorką, iš Afrikos – Lagoso miestą, o iš Europos – Amsterdamą.

Stebėti, kaip viskas kinta keliaujant iš šalies į šalį ir iš vieno ˛emyno į kitą, yra nepakartojama ir daug ką atskleid˛ianti patirtis. Be to, visa tai padeda kurti išsamų pasakojimą. Pavyzd˛iui, Niujorke išmetama daugiausia šiukšlių, palyginti su kitais pasaulio miestais, – dukart daugiau nei antrame pagal išmetamų šiukšlių kiekį mieste Meksike. Nepaisant to, miesto vald˛iai vartojimo mastas nekelia susirūpinimo, todėl atliekos eksportuojamos ir tvarkomos kitur. Kita vertus, Japonija labai įgudusi pakartotinai naudoti turimus ribotus išteklius. Daugeliu atvejų Tokijas yra tikras pavyzdys kitiems miestams, kaip tinkamai tvarkyti atliekas.

Tik matant tokias skirtingas situacijas įmanoma rasti pusiausvyrą tarp iššūkių ir bandymo pateikti sprendimą, kad ˛monės dar kartą susimąstytų apie atliekas.

Kl.: Su kokiais did˛iausiais sunkumais susidūrėte dirbdamas?

Prieiga. Da˛nai tekdavo dirbti su įmonėmis, reikėdavo jų atstovus įtikinti leisti stebėti atliekų apdorojimo procesą. Greitai tai tapo problema, ypač tais atvejais, kai įmonė atliekas tvarkydavo netinkamai. Šiuo po˛iūriu Niujorke buvo gana sudėtinga, nes visas atliekų tvarkymo procesas privatizuotas ir norėdamas stebėti, kaip viskas vyksta, turėjau apsilankyti ne vienoje skirtingoje organizacijoje. Laimei, kiekviename mieste, kuriame lankiausi, man šiuo klausimu talkino vietiniai ˛monės.

Kitas iššūkis buvo vizualiai tinkamos pusiausvyros paieškos. Atliekos yra atliekos, daugeliu atvejų jos visur atrodo taip pat. Tad reikėjo sugalvoti, kaip perteikti projekto ˛inią, ir tuo pačiu stengtis, kad vaizdai būtų įdomūs ir įvairūs. Teko gerai pasukti galvą. Tikiu, kad man pavyko pasiekti tikslą, nes kiekvienas miestas yra savitas, juose sutikau daug įvairių ˛monių.

Kl.: Kaip ruošiatės tokiems projektams?

Prieš imdamasis projekto prisiverčiu nusistatyti tikslą – ką noriu papasakoti, kokią ˛inią noriu perduoti ir kokios mano galimybės. Be to, prieš pradėdamas šį projektą turėjau kruopščiai apgalvoti, kuriuos miestus aplankysiu, kaip keliausiu iš vieno taško į kitą. Visas pasiruošimo procesas iki tos akimirkos, kai pradėjau fotografuoti, truko ne ma˛iau kaip pusę metų. Be to, reikėjo rasti vietinių, kurie padėtų po miestus keliauti saugiai ir nieko nesibaiminant.

Kl.: Kokie veiksniai lėmė įrangos pasirinkimą?

Patikimumas. Nikon įranga niekada manęs nenuvylė. Sąlygos buvo gana nelengvos, ypač tokiose vietose kaip D˛akarta, kur vyrauja didelė drėgmė. Fotoaparatų korpusai ir objektyvai turėjo visas šias sąlygas atlaikyti.

Be to, norėjau išlikti kuo ma˛iau pastebimas. Su savimi nešiojausi nedaug įrangos – paprastai du fotoaparatų korpusus ir tris objektyvus. Tai man padėjo neišsiskirti. Tarkime, po Lagoso sąvartyną nereikėjo tampytis daugybės profesionalams skirtos įrangos.

Mano mėgstamiausias – D810 modelio fotoaparatas. Jis pasižymi nepakartojamomis vaizdo galimybėmis, o 36 MP užtikrina, kad vaizdo kokybė bus neprilygstama. Df serijos fotoaparatai taip pat labai naudingi, jau nekalbant apie tai, kokie jie lengvi ir patogūs nešiotis. Kalbant apie objektyvus, naudojau AF-S Zoom-Nikkor 17-35mm f/2.8D IF-ED, AF-S NIKKOR 35mm f/1.4G ir AF Nikkor 50mm f/1.8D.

Kl.: Kokia kelionės akimirka buvo įsimintiniausia ar paliko did˛iausią įspūdį?

Tai nutiko lankantis Lagose. Šis miestas man ir taip labai patinka, bet dar labiau nustebau, kai pamačiau, kad darbas sąvartyne gana gerai organizuotas. Neturint ˛monių, kurie rūšiuotų įvairias med˛iagas, toks apokaliptinį primenantis miestas jau seniausiai turėjo būti paskendęs savo atliekose.

Manau, kad daugelis ˛monių yra skaitę apie atliekų problemą visame pasaulyje, tačiau kai į tai pa˛velgi parinkdamas tinkamus vaizdus, tik tada supranti tikrąjį šios problemos mastą.

Kl.: Kokių patarimų galite duoti fotografams?

Mano pagrindinis patarimas – neprarasti smalsumo. Jo netekus bus sunku sukurti naują ir įdomų darbą.

Taip pat, mano galva, labai svarbu jausti aistrą kelionėms ir numatyti, kur tau prireiks pagalbos. Man labai pasisekė, nes turėjau galimybę aplankyti keletą įdomiausių pasaulio miestų, tačiau to man nebūtų pavykę padaryti be vietinių ˛monių pagalbos. Manyčiau, tai taip pat svarbu, kaip ir turėti tinkamą įrangą.

Kl.: Ką jums reiškia galimybė būti Nikon ambasadoriumi ir dirbti su tokiu kaip šis projektu?

Man tai galimybė pasidalyti savo ˛iniomis ir aistra fotografijai su jaunesnėmis kartomis, jaučiuosi pagerbtas. O kai tau dar padeda ir tave palaiko Nikon, tai tampa tikra privilegija. Ši įranga mane lydi kiekviename karjeros etape.

Kalbant apie šį projektą, tikiuosi, kad atliekų problemos suvokimas ir supratimas, kaip atliekos tvarkomos, paskatins ˛mones dar kartą apie tai susimąstyti ir gerai pagalvoti, ar jie tinkamai atsikrato savo šiukšlių. Turime suprasti, kad mūsų atliekami veiksmai turi įtakos planetos, kurioje gyvename, ateičiai.