Su˛inokite daugiau apie fotografiją & naršykite mūsų straipsnius

Mūsų pasaulyje yra daugiau nei milijonas žinomų vabzdžių rūšių, ir daugelis šių mažyčių gyvių gyvena visai šalia mūsų. Beje, vabzdžiai yra nariuotakojai. Kad būtų priskirti vabzdžiams, jie turi turėti segmentuotą kūną, šešias kojas, dvi antenas, sudėtines akis ir kai kuriais atvejais – sparnus. Kiti gyviai, tokie kaip vorai ir skorpionai, irgi yra nariuotakojai, bet nėra laikomi vabzdžiais. Fotografuoti vabzdžius ir kitus mažus gyvius gali būti labai smagu. Kad stambaus plano ar makronuotraukose užfiksuotumėte visiškai naują pasaulį nereikia toli keliauti – tik į kiemą.

Keli trumpi makrofotografijos patarimai

Pirma esminė taisyklė fotografuojant stambiu planu – priartėkite prie objekto. Fotografuojant vabzdžius reikia makroobjektyvo, kuris suteiks galimybę fokusuoti objektą iš labai arti. Naudodami makroobjektyvą (Nikon vadina tokius objektyvus Mikro NIKKOR objektyvais) galite kurti beveik realaus dydžio objektų nuotraukas.

Taip pat jums veikiausiai reikės naudoti trikojį, kad fotoaparatas stovėtų stabiliai, ypač kai naudojate teleobjektyvą arba pasirenkate mažą užrakto greitį. Kai fotografuojate fotoaparatą pastatę ant trikojo, tinkamiausiais metodas atleisti užraktą yra naudoti laidinį paleidiklį. Kai kurie fotografai, prieš atleisdami užraktą, papildomai dar užfiksuoja DSLR fotoaparato veidrodį. Taip dar labiau sumažinama tikimybė, kad fotoaparatas sujudės. Jei neturite laidinio paleidiklio, galite naudoti fotoaparato automatinį laikmatį.

Atsižvelgiant į tai, kiek arti galite prieiti, turėsite galimybę užpildyti kadrą viso vabzdžio kūno arba jo dalies, pvz., galvos ar antenos, atvaizdu. Būkite atsargūs, kad neįgeltų.

Vabzdžių kūnai žavūs, o fotografuojant gamtą stambiu planu vienas iš tikslų yra atskleisti visas vabzdžių gyvenimo spalvas bei detales. Gerose makrofotografijos nuotraukose fotoaparatas sufokusuotas į šių vabalų akis, kojas ir kūnus bei jų mažytį pasaulėlį. Pavyzdžiui, voratinklyje tupinčio voro nuotrauka pasakoja įdomesnę istoriją.

Kompozicijoje svarbios fono spalvos. Jei objekto spalvos tamsios, kaip daugelio vabzdžių, pasirinkus šviesesnį, nesufokusuotą foną gyvis išsiskirs iš aplinkos ir atkreips žiūrovo dėmesį į save.

Norint, kad vabzdys išsiskirtų iš fono, reikia naudoti mažą ryškumo gylį. Ryškumo gylis apibrėžiamas kaip priešais objektą ir už jo esanti sufokusuota sritis. Ryškumo gylį lemia diafragmos nustatymas. Pasirinkus mažesnius diafragmos skaičius, pvz., f/2,8, ryškumo gylis bus mažesnis, todėl objektas tiksliai sufokusuojamas, o fonas – ne.

Dar vienas gamtos fotografų naudojamas metodas – taip laikyti fotoaparatą, kad ryškiai apšviestas objektas būtų fotografuojamas tamsiame fone. Jei eksponuosite gerai apšviestą objektą, pavyzdžiui, visiškoje dienos šviesoje, arba naudodami detalių paryškinimo blykstę, tamsaus fono ekspozicija bus išlaikyta per trumpai ir jis atrodys beveik juodas. Pasinaudojus šiuo efektu sukuriamas tamsus tolygus fonas, todėl objektas išsiskiria.

Tačiau jei ir objektas, ir fonas bus ryškiai apšviesti, gali būti sunku atskirti vabzdį nuo aplinkos. Už objekto padėję kokį nors buities daiktą, pavyzdžiui, audinio skiautę ar popieriaus lapą, turėsite kilnojamą studijos foną, taip vabalas išsiskirs lygiame fone ir iš aplinkos.

Vabzdžiai judresni esant šiltam orui: fotografuokite juos anksti ryte arba vakare, kai vėsiau, ir jie judės lėčiau. Šiuo paros metu apšvietimo sąlygos taip pat palankesnės.

Kaip ir fotografuojant visas kitas nuotraukas, paprasti stambaus plano vaizdai gali būti įspūdingiausi ir gražiausi. Kantrybė ir atkaklumas atsiperka. Norint užfiksuoti puikių makronuotraukų, reikia atsiminti du dalykus: tinkamą ryškumo gylį ir objekto išskyrimą.