Penkios rekomendacijos, kaip paprastai komponuoti nuotraukas

Galbūt apie tai net nepagalvojote, bet kiekvieną kartą, kai pridedate fotoaparatą prie akies, priimate sprendimus dėl kompozicijos. Paprasčiau pasakius, kompozicija yra tai, kaip pasirenkate komponuoti nuotrauką, kurią ruošiatės fiksuoti. Apie kompoziciją parašyta nemažai knygų. Nors du žmonės veikiausiai nesukomponuos tos pačios scenos vienodai, pateikiame tam tikras bendras rekomendacijas, kurios gali padėti kurti įdomesnes bei patrauklesnes nuotraukas.

Trečdalių taisyklė

Trečdalių taisyklė padeda paryškinti objektą, kad būtų pasiektas geriausias efektas.

Kai žiūrite pro fotoaparato vaizdo ieškiklį ar į LCD ekraną, ji padeda ant vaizdo įsivaizduoti kryžiukų ir nuliukų žaidimą primenantį tinklelį. Tinklelis suskaido nuotrauką į devynis kvadratus, kurie sukuriami ant matomo vaizdo fotoaparate rodant keturias linijas.

Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie Nikon fotoaparatai netgi turi meniu parinktį, leidžiančią įjungti vaizdo ieškiklyje (arba ekrane) tinklelio linijas. Šios tinklelio linijos padeda komponuoti vaizdą, ir galutinėje nuotraukoje jų nesimatys.

Atkreipkite dėmesį į tai, kur keturios linijos susikerta. Pagal trečdalių taisyklę šie susikirtimo taškai yra geriausios vietos svarbiausiems jūsų kompozicijos elementams išdėstyti. Taip sukursite aktyvesnį ir įdomesnį vaizdą.

Objektai nebūtinai turi būti tiksliai linijų susikirtimo taškuose (kurie taip pat vadinami auksiniais taškais). Jei objektas bus netoli to taško, jūsų vaizdas bus dinamiškas ir tinkamai sukomponuotas. Išbandykite kelias skirtingas kompozicijas, kad rastumėte labiausiai patinkančią.

Tos pačios tinklelio linijos gali padėti išlaikyti nuotraukoje tiesią horizonto liniją ir tiesius vertikalius elementus.

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/1 600 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

Čia matote žuvėdrų inkų vaizdą, perdengtą tinkleliu: jų galvos pagal trečdalių taisyklę išdėstytos linijų susikirtimo taškuose.

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/1 600 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

Šis dviejų žuvėdrų inkų vaizdas, užfiksuotas zoologijos sode, iliustruoja trečdalių taisyklę.

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/800 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

Čia matote tinklelį, rodantį, kaip objektas sukomponuotas vadovaujantis trečdalių taisykle.

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/800 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

Šis žirafos, gulinčios žolėje zoologijos sode, vaizdas yra puikus trečdalių taisyklės pavyzdys, sukuriantis patrauklią kompoziciją.

Kur kompozicijoje išdėstyti horizonto liniją

Daugelis nuotraukų atrodo geriau, jei horizonto linija eina virš kadro vidurio arba po juo (ne pačiame vaizdo viduryje). Išimtis taikoma fotografuojant atsispindintį vaizdą. Šiuo atveju horizonto linija gali eiti per vidurį, nes vaizdo viršuje ir apačioje sukuriami vienodi elementai – vaizdas viršuje ir jo atspindys apačioje.

© Dajana Berkenfeld

D100, objektyvas AF VR Zoom-NIKKOR 80-400mm f/4.5-5.6D ED, 1/5 s, f/22, ISO 200, taškinis matavimas, rankinis.

Fotografuodami kraštovaizdį, horizonto liniją išdėstykite arčiau kadro viršaus arba apačios (kaip yra šiuo atveju).

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/800 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

Paprastai norisi, kad horizonto linija eitų arčiau kadro viršaus arba apačios, o ne jo viduryje. Tačiau, kai fotografuojate objektus ir jų atspindžius, galima nesilaikyti šios taisyklės.

Įtraukite į kadrą

Fotografuojant žmones ir gyvūnus geriausia fiksuoti taip, kad jų žvilgsnis būtų nukreiptas į kadrą. Jei nuotraukoje fiksuojate veiksmą, kadro šone ta kryptimi, kuria vyksta veiksmas, palikite daugiau vietos. Taip jis atrodys natūraliau ir žiūrovai pajus judėjimą bei supras nuotraukoje užfiksuotą istoriją. Objektą išdėstykite taip, kad nuotraukoje daugiausia tuščios vietos būtų ta kryptimi, į kurią jis žiūri.

© Dajana Berkenfeld

D4, objektyvas AF-S NIKKOR 200-400mm f/4G ED VR II, 1/640 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, diafragmos pirmumas.

© Dajana Berkenfeld

Šioje plaukiančios juodosios gulbės nuotraukoje paukštis sukomponuotas centre, todėl kompozicija nėra labai įdomi.

© Dajana Berkenfeld

Apkirpdami vaizdą galime perkelti objektą į dešinį viršutinį kadro kampą, kad kompozicija būtų įdomesnė.

Galutinėje nuotraukoje objektas nukreipia žiūrovo žvilgsnį per kadrą – taip laikomasi taisyklės palikti daugiau tuščios vietos priešais objektą. © Dajana Berkenfeld

Tįstančios linijos

Fotografuodami pastatus ar kitus griežtų linijų objektus komponuokite vaizdus taip, kad architektūros elementai vestų žiūrovo žvilgsnį per visą kadrą. Tįstančios linijos gali būti pagrindinis nuotraukos objektas arba gali būti pasitelkiamos siekiant atkreipti žiūrovo dėmesį į konkrečią nuotraukos vietą – svarbų fokusavimo tašką.

Kreivos linijos taip pat gali padėti kurti įdomias kompozicijas. Jomis siekiama atkreipti žiūrovo žvilgsnį į skirtingas vaizdo dalis. Kreivos linijos gali būti pagrindinis objektas arba jos gali būti pasitelkiamos kaip priemonė židinio elementams pabrėžti (kaip yra tįstančių linijų atveju).

© Dajana Berkenfeld

D100, objektyvas AF-S VR Zoom-NIKKOR 24-120mm f/3.5-5.6G IF-ED, 1/60 s, f/4, ISO 200, centruotas matavimas, programuojamas.

Ši nuotrauka iliustruoja tai, kaip kreivos objekto linijos gali vesti žiūrovo žvilgsnį aplink kadrą išlenktų linijų kryptimi.

© Dajana Berkenfeld

D100, objektyvas AF-S NIKKOR 24-120mm f/4G ED VR, 1/90 s, f/5, ISO 320, matricos matavimas, programuojamas.

Šioje nuotraukoje užfiksuotos ryškios tįstančios linijos, vedančios žiūrovo žvilgsnį nuo dešinio vaizdo krašto į kairįjį, tolyn per koridorių.

Raštai ir tekstūra

Pasikartojančiais raštai išmarginti objektai taip pat gali padėti sukurti įdomių nuotraukų. Gamtoje randami ar žmogaus sukurti raštai gali padėti fiksuoti tinkamai sukomponuotus vaizdus. Apžiūrėkite scenos elementus, kad rastumėte raštų. Pavyzdžiui, galbūt pamatysite pilną dėžę obuolių ir daugiau apie ją negalvosite, bet jei kompozicijoje susikoncentruosite tik į vaisių, sukursite pasikartojantį spalvų ir formų raštą. Taip pat ieškokite nukrypimų nuo rašto. O kas, jeigu visi obuoliai dėžėje būtų raudoni, bet kažkas padėtų vieną geltoną obuolį? Tada turėtumėte pasikartojantį vaizdą ir nukrypimą nuo rašto (geltoną obuolį), kuris būtų židinio auksinis taškas.

Tekstūra taip pat gali būti jums naudinga. Priartėkite arba naudodami priartinimą, arba makroobjektyvą. Kai fotografuojate raštus ar tekstūrą, jums nereikia užfiksuoti viso objekto. Tekstūra gali būti švelni kaip paukščio plunksnos arba šiurkšti kaip atšokę dažai ar medienos pluoštas.

Rūdijantys ir atsilupę dažai ant šio žvejybos laivo verčia tyrinėti tekstūrą. Ant laivo krentanti ryški saulės šviesa paryškina kelių besilupančių dažų bei rūdžių sluoksnių tekstūrą.

© Dajana Berkenfeld

D3X, objektyvas AF-S DX Micro NIKKOR 85mm f/3.5G ED VR, 1/200 s, f/7,1, ISO 160, matricos matavimas, programuojamas.

Žiūrėkite atidžiai

Daugelis žmonių žiūrėdami į nuotraukas negalvoja apie kompoziciją, bet jie žino, kada į nuotrauką malonu žiūrėti, net jei negali tiksliai pasakyti, kodėl. Norėdami patobulinti savo komponavimo įgūdžius, šiek tiek panagrinėkite žmonių, kurių darbais žavitės, padarytas nuotraukas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie kadre išdėsto objektus. Pažiūrėkite, kokį foną jie pasirinko. Kas buvo įtraukta į vaizdą ir kas galėjo būti neįtraukta? Dabar peržiūrėkite kelias savo darytas nuotraukas ir paklauskite savęs, kaip galėjote patobulinti nuotrauką pakeisdami kompoziciją.

Šios rekomendacijos – tai tik pradžia. Atminkite, kiekviena taisyklė turi išimčių. Nebijokite žvelgti plačiau, jei tai padės užfiksuoti geresnių nuotraukų.


Specialų straipsnį ir vaizdus padėjo paruošti Dajana Berkenfeld.